- brūžinėti
- brūžinė́ti vksm. Nuobodžiáujanti prekei̇̃vė ė̃mėsi di̇̀lde brūžinė́ti nagùs.
.
.
brūžinėti — brūžinėti, ėja, ėjo tr. 1. M dem. brūžinti 1: Pančius brūžinėja į vagį Alvt. | refl.: Kiaulė brūžinėjasi į tvorą Alvt. 2. darinėti (duris): Vaikai, nebrūžinėkit durų! Ėr. | refl.: Jis brūžinėjas, t. y. daro duris J … Dictionary of the Lithuanian Language
braukinėti — braukinėti, ėja, ėjo iter. dem. braukti. 1. smaukinėti, brūžinėti: Vaikai laksto parugėm ir braukinėja varpas Rm. | Jis čia man braukinė̃s panosėj[je] su savo pirštais! Rm. ║ masažuoti po truputį: Kai čia braukinėji, sopulys mėgia Ds. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language